Jeremijo 47

„Žiūrėk! Vandenys atplūsta iš šiaurės,

jie taps šėlstančiu srautu,

apsems kraštą ir visa, kas jame,

miestą ir jo gyventojus.

Žmonės šauks,

visi krašto gyventojai klyks.

₃Jie girdi ristūnų kanopų dundesį,

vežimų bildesį ir ratų dardėjimą.

Tėvai nebesidairo, kur vaikai,

jie kaip be rankų

₄nuo dienos, kuri atėjo, kad būtų sunaikinti visi filistinai,

kad būtų atkirstas nuo Tyro ir Sidono jų paskutinis sąjungininkas.

Taip! VIEŠPATS sunaikina filistinus,

likutį iš Kaftoro pajūrio.

₅Gaza nupliko,

Aškelonas neteko žado.

O, jų galybės likučiai!

Kiek ilgai žalosite save?“

₆„Ak, VIEŠPATIES kalavijau!

Kiek ilgai nenurimsi?

Grįžk į savo makštis, liaukis ir nurimk!“

₇Kaip gali jis nurimti,

jei VIEŠPATS davė jam įsakymą?

Prieš Aškeloną ir prieš pajūrį

jis pasiuntė jį.